Gydytojai pataria

Skaisti ir jauna oda – Lietuvoje įgyvendinama svajonė

2008.11.16

Skaisti ir jauna oda – Lietuvoje įgyvendinama svajonė

Olga Griščenko
Vilnius, 8-682 57944

Kuo labiausiai žavimės vartydami žvaigždžių nuotraukas? Jų nepriekaištinga, spinduliuojančia išvaizda. Tačiau ją sukuria ne tik prabangūs drabužiai, bet ir skaistūs, jaunyste žaižaruojantys veidai. Šiandien tokie galime būti ir mes – Lietuvoje kosmetologai ėmė dirbti unikaliu aparatu Lymphobiony L300. Procedūrų metu oda išvaloma, stangrinama, išlyginamos raukšlelės – tai greita, efektyvi ir ilgalaikė pagalba kiekvienai šiuolaikiškai mąstančiai moteriai.

Dirbate sėdimą darbą prie kompiuterio – ar tai pavojinga?

2006.11.09

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Vaitkienė
Taisyklingų nugaros judesių kineziologijos lektorė
Ergonomiškos darbo vietos įrengimo konsultantė
Mob. tel.: 8-687 89174. El. paštas: gintavait@gmail.com

Nugaros ir sąnarių skausmai – netaisyklingo sėdėjimo pasekmė? Ar taisyklinga darbo vieta gali nuo to apsaugoti? Paplitusi nuomonė, kad sėdėdamas žmogus pailsi. Be abejo, taip ir yra, jeigu jis gali pasirinkti patogią padėtį ir laisvai ją keisti, atsilošti, patogiai ištiesti kojas. Tačiau dirbant paprastai sėdima viena statiška poza. Sėdintis žmogus nuolat veikiamas mechaninio krūvio, susijusio su kūno padėtimi. Kai raumenys yra įtempti, į visus audinius patenka mažai deguonies prisotintas kraujas, todėl pavargstama daug greičiau nei dirbant judrų darbą. Raumenys ne tik pavargsta, bet ir pertempiami dėl netaisyklingos padėties, o tai dar labiau juos susilpnina.

Depresija vaikų amžiuje

2006.10.02

Gydytoja-vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Vilniaus g. 25, 7 kab., Vilnius
Mob. tel.: 8-686 29266. El. paštas: svajone1@takas.lt

Depresija - t.y., patologinis nuotaikos pablogėjimas, kuris vis dažniau pasireiškia ir vaikų bei paauglių amžiuje. Maždaug apie 15-20 proc. vaikų gimsta, turėdami genetiškai užprogramuotą silpną psichinį imunitetą.
Praeinantis liūdesys yra neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai yra normalus atsakas į gyvenimo sunkumus, ypač netekus artimųjų ar po kitų reikšmingų praradimų ( pvz., ilgas vieno iš tėvų išvykimas ). Tačiau kartais liūdesys užsitęsia labai ilgai, kitais atvejais liūdima be jokios priežasties ar streso. Šiuo atveju ir yra depresija.
Kada yra tik liūdesys, o kada jau-depresija, galima nustatyti po išsamaus klinikinio patikrinimo.
Depresija- ilgalaikis nuotaikos blogėjimas. Atpažinti depresiją gali tik specialistas, tačiau ir vaiko tėvai turėtų sunerimti, jei sūnus ar dukra tapo nekalbūs, dažnai verkia, nuolat liūdi, sunkiai ėmė sektis mokslai.

Modernioji funkcinė audinių ir organų elektrinė stimuliacija klinikoje

2006.09.13

Doc. m. dr. Raimundas Kibiša
Kauno medicinos universiteto klinikos

Tai šiuolaikinė pasaulyje populiari metodika, elektriniais impulsais atstatanti audinių ir organų veiklą, kartu pasižyminti ir nuskausminamuoju poveikiu. Moderniosios funkcinės audinių ir organų elektrinės stimuliacijos eros pradžia – 1950–ieji. Jai pagrindus padėjo prancūzų gydytojo Bernard darbai. Modernioji funkcinė audinių ir organų elektrinė stimuliacija savo techninėmis galimybėmis pranoksta klasikinę audinių ir organų elektrinę stimuliaciją.

Moderniosios audinių ir organų elektrinės stimuliacijos bazė gerokai išsiplėtė, šis metodas naudojamas įvairiose srityse – klinikinėje, kosminėje medicinoje, gamybinio nuovargio mažinime, kosmetologinių procedūrų poveikio stiprinime ir t.t.

Kas yra naktinis šlapimo nelaikymas ( E N U R E Z Ė ) ?

2006.09.06

Gydytoja-vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Vilniaus g. 25, 7 kab., Vilnius
Mob. tel.: 8-686 29266. El. paštas: svajone1@takas.lt

Dauguma mamų, kurių vaikai naktimis šlapinasi į lovą, aplanko pediatrus, neurologus, urologus ir kitus gydytojus. Atlikus šlapimo tyrimą ir atmetus vidaus organų susirgimus, problema neišnyksta. Tik tuomet vaikas nukreipiamas pas gydytoją-vaikų ir paauglių psichiatrą.

Kiekviena mama su nekantrumu laukia, kada gi pagaliau vaikas pradės prašytis ant puoduko. Jei mažylis nenori ant puoduko sėstis, susidaro papildomų rūpesčių ir šiaip atsiranda įvairiausių nepatogumų…

‘’Mano dukrelei jau 5-eri, o ji vis dar šlapinasi naktimis į lovą, kai draugės dukrelė jau seniai neturi šios problemos. Dieną manoji Irmutė pasiprašo, bet naktimis prisišlapina į lovytę ir dažnai ne po vieną kartą. Išbandžiau viską: ir bariau, ir baudžiau, ir gėdinau. Girdžiau dukrai daug įvairių medikamentų, žolelių, bet nepadėjo. Be to, ir pati Irmutė pradėjo bijoti, jog miegodama neprišlapintų lovos,’’ - guodėsi mama, “visus jau ir gydytojus, ir ekstrasensus aplankiau; ir niekas nepadėjo ( PS.: žmonės kreipiasi drąsiau į kitus gydytojus negu į vaikų psichiatrus, matyt, iš įpratimo ). Ką man daryti?’’

Tėvai į gydytoją-vaikų psichiatrą pagalbos dažniausiai kreipiasi per vėlai.

KAS GI YRA NAKTINIS ŠLAPIMO NELAIKYMAS ( ENUREZĖ )?

Tai dažnas sutrikimas - viena iš dažniausiai pasitaikančių vaiko monosimptominių neurozių. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas penkerių metų vaikas, o 12-kos metų —kas dešimtas. Vienas iš šimto suaugusiųjų taip pat nekontroliuoja savo šlapinimosi naktimis.

Šis sutrikimas neretai paveldimas. Ypač glaudus tėvo ir sūnaus paveldėjimo ryšys. Jei abu tėvus vargino ši problema, tai tikimybė, kad jų vaikas taip pat patirs šią problemą, didžiulė.
Berniukams enurezė pasireiškia 3 kartus dažniau negu mergaitėms.
Šiaip vaikai nustoja šlapintis į lovą 3-5 metų amžiaus.

Jeigu namie yra ‘’šlapukas’’, tai kenčia ne tik jis pats, bet ir visa šeima. O jeigu dar apie tai sužino draugai, pažįstami… Vaikutis gyvena nuolat įsitempęs: bijo išvykti į stovyklą, į svečius su nakvyne, nes nakties metu gali prisišlapinti lovoje. Vaikai, kurie šlapinasi naktį į lovą, patiria daug neigiamų emocijų. Tai trukdo vaiko asmenybės formavimuisi.