Apie mus

Kas yra naktinis šlapimo nelaikymas ( E N U R E Z Ė ) ?

2006.09.06

Gydytoja-vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė.
Vilniaus g. 25, 7 kab., Vilnius
Mob. tel.: 8-686 29266. El. paštas: svajone1@takas.lt

Dauguma mamų, kurių vaikai naktimis šlapinasi į lovą, aplanko pediatrus, neurologus, urologus ir kitus gydytojus. Atlikus šlapimo tyrimą ir atmetus vidaus organų susirgimus, problema neišnyksta. Tik tuomet vaikas nukreipiamas pas gydytoją-vaikų ir paauglių psichiatrą.

Kiekviena mama su nekantrumu laukia, kada gi pagaliau vaikas pradės prašytis ant puoduko. Jei mažylis nenori ant puoduko sėstis, susidaro papildomų rūpesčių ir šiaip atsiranda įvairiausių nepatogumų…

‘’Mano dukrelei jau 5-eri, o ji vis dar šlapinasi naktimis į lovą, kai draugės dukrelė jau seniai neturi šios problemos. Dieną manoji Irmutė pasiprašo, bet naktimis prisišlapina į lovytę ir dažnai ne po vieną kartą. Išbandžiau viską: ir bariau, ir baudžiau, ir gėdinau. Girdžiau dukrai daug įvairių medikamentų, žolelių, bet nepadėjo. Be to, ir pati Irmutė pradėjo bijoti, jog miegodama neprišlapintų lovos,’’ - guodėsi mama, “visus jau ir gydytojus, ir ekstrasensus aplankiau; ir niekas nepadėjo ( PS.: žmonės kreipiasi drąsiau į kitus gydytojus negu į vaikų psichiatrus, matyt, iš įpratimo ). Ką man daryti?’’

Tėvai į gydytoją-vaikų psichiatrą pagalbos dažniausiai kreipiasi per vėlai.

KAS GI YRA NAKTINIS ŠLAPIMO NELAIKYMAS ( ENUREZĖ )?

Tai dažnas sutrikimas - viena iš dažniausiai pasitaikančių vaiko monosimptominių neurozių. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas penkerių metų vaikas, o 12-kos metų —kas dešimtas. Vienas iš šimto suaugusiųjų taip pat nekontroliuoja savo šlapinimosi naktimis.

Šis sutrikimas neretai paveldimas. Ypač glaudus tėvo ir sūnaus paveldėjimo ryšys. Jei abu tėvus vargino ši problema, tai tikimybė, kad jų vaikas taip pat patirs šią problemą, didžiulė.
Berniukams enurezė pasireiškia 3 kartus dažniau negu mergaitėms.
Šiaip vaikai nustoja šlapintis į lovą 3-5 metų amžiaus.

Jeigu namie yra ‘’šlapukas’’, tai kenčia ne tik jis pats, bet ir visa šeima. O jeigu dar apie tai sužino draugai, pažįstami… Vaikutis gyvena nuolat įsitempęs: bijo išvykti į stovyklą, į svečius su nakvyne, nes nakties metu gali prisišlapinti lovoje. Vaikai, kurie šlapinasi naktį į lovą, patiria daug neigiamų emocijų. Tai trukdo vaiko asmenybės formavimuisi.

KAIP GALIMA TOKIEMS VAIKAMS PADĖTI ?

Aišku, pirmiausia reikia ištirti, ar nėra kokių nors organinių pakitimų - inkstų arba šlapimo takų ligų. Pavyzdžiui., dažnas ir skausmingas šlapinimasis dažnai yra šlapimo takų infekcijos simptomas. Tokiu atveju Jūsų vaiką gydantis pediatras ar šeimos gydytojas, atlikęs šlapimo tyrimą, nesunkiai išgydys vaiką.

Be to, naktinis šlapimo nelaikymas taip pat gali liudyti epilepsijos pradžią. Jeigu vaikutis yra patyręs galvos traumą, galvos smegenų sutrenkimą ar uždegimą, jis turėtų būti nuolat prižiūrimas gydytojo-vaikų neurologo, tokiems vaikams rekomenduojama atlikti elektoencefalogramą. Daugelio elektoencefalogramos rodo padidintą smegenų voltažą.

Būtina išsiaiškinti, kiek kartų per savaitę vaikutis naktį šlapinasi į lovą, kiek per parą suvartoja skysčių, kokios miegojimo sąlygos, koks miego režimas, kada vaikas keliasi ryte, ar lengvai pasiekiamas tualetas, ar lengvai uždegama šviesa kambaryje, ar vaikutis nebijo šlapintis tualete ir kt. Taip pat labai svarbu sužinoti, kaip į šią problemą reaguoja tėvai.

Gydytojas turi aptarti su tėvais šią problemą, turi būti nuoširdus bendradarbiavimas. Sunku gydytojui padėti vaikui, jei tėvai nesilaiko duotų patarimų, nereguliariai lanko užsiėmimus, ignoruoja psichologinių priežasčių svarbą.

KĄ DARYTI, JEIGU PRIEŽASTYS PSICHOLOGINĖS?

Naktinis šlapimo nelaikymas gali rastis dėl stipraus streso, nepalankios atmosferos šeimoje ar paprasčiausio pervargimo nesilaikant dienos režimo.

Aišku, ne visas priežastis galima lengvai pašalinti, be to, pašalinus ir visas minėtas priežastis, daug vaikų nenustoja šlapinęsi lovoje. Taip yra todėl, kad dažniausia naktinio šlapimo nelaikymo priežastis - nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Jis gali susiformuoti vėliau dėl daugybės priežasčių, ir tai gali nustatyti tik gydytojas.

Jeigu naktimis vaikas ima šlapintis, pradėjęs lankyti vaikų darželį arba mokyklą, tai gali būti įtampos, baimės pasekmė. Labai svarbu, ar pats vaikutis ryte jaudinasi dėl to, kad jis atsibudo šlapias, ar ne. Tie vaikai, kurie nesijaudina, paprastai būna pasyvūs, šiek tiek lėčiau besivystantys, jie miega taip giliai, kad tiesiog nieko nejaučia. Reikia išsiaiškinti, ar toks vaikas visada atsigula pakankamai anksti ir tuo pačiu laiku, o prieš miegą nusišlapina ( geriausiai jei šlapinasi prieš užmiegant ), ar vakare negeria daug skysčių.

Kai šlapintis pradeda jautrūs vaikai, pradėję lankyti vaikų darželį ar mokyklą, jie labai sunkiai emociškai išgyvena savo ‘’bėdą’’. Tokius vaikus reikia suprasti, paguosti (kartais nebūtini jokie vaistai).

Yra įvairių gydymo priemonių, kurios gali būti naudojamos namuose. Padidėjusį jautrumą, nerimą gali sumažinti valerijono šakniastiebių arbata ar tabletės, vaistažolių vonios. Naktiniam šlapimo nelaikymui gydyti liaudies medicinoje naudojamos bruknių lapų, jonažolės arbatos. Tačiau visos arbatos - tai papildomai vartojami skysčiai, be to, visos šios žolės skatina šlapimo išsiskyrimą, dėl to padažnėja ir šlapinimasis. Todėl arbatas rekomenduojama vartoti tik ryte ir per pietus.

Kartais palankiai veikia vakare suvalgytas 1 arbatinis šaukštelis medaus, sumaišytas su puse arbatinio šaukštelio smulkiai supjaustyto svogūno.

Mažiems vaikams rekomenduoju sudaryti ‘’sausų-šlapių’’ dienų kalendorių: popieriaus lape vaikutis turi nupiešti besišypsantį žmogutį arba saulutę, jeigu ryte atsikelia sausas, o jeigu šlapias - žmogutį, kurio skruostais rieda ašaros, arba debesėlį. Tikslinga naudoti pasiekimų lentelę. Įgyjama daugiau drąsos, kai matomas akivaizdus gerėjimas. Visada reikia pagirti vaiką, jei naktis buvo sausa ir niekada nereikia barti, jei lova sušlapo. Pasitikėjimas - sėkmės garantas.

Kalendoriaus vedimas gali padidinti vaiko susidomėjimą savo ‘’bėda’’. Daugelis vaikučių, vesdami kalendorių, konsultuojant gydytojui-vaikų psichiatrui, pasveiksta arba pradeda rečiau šlapintis į lovą. Labai svarbu geri vaiko-šeimos ir gydytojo santykiai, abipusis pasitikėjimas.

Be abejo, dideli krūviai mokykloje, nepalanki situacija šeimoje, per mažai dėmesio namie, netinkama dienotvarkė - visa tai neigiamai veikia mažylį. Netgi visos mūsų, suaugusiųjų, gyvenimo problemos matyti iš vaikų sveikatos… . Suaugusieji neturėtų manyti, jog tik jie yra labai užimti, turi daugybę rūpesčių, o vaikų problemos yra menkos ir nereikšmingos. Visuomet reikia stengtis suprasti ir užjausti vaiką. Kiekvienas vaikas turėtų sulaukti pakankamai dėmesio, būti mylimas ir globojamas savo šeimoje. Jautriai vaiko psichikai gali pakenkti daugelis dalykų, o ypač tėvų dėmesio stoka gali sutrikdyti jo psichoemocinį vystymąsi. Deja, yra tėvų, kurie mano, jog jų vaikams viską gali atstoti kompiuteris arba televizorius…

Daugelis tėvų pagal vaiko elgesį miegant nujaučia, kad vaikas greit prisišlapins, ir vaiką pažadina. Paprastai vaikas prisišlapina į lovytę, praėjus 2-3 valandoms po užmigimo, ‘’greito miego’’ metu. Tačiau žadinti vaiko nepatartina, kadangi taip ne tik neleidžiama išsimiegoti, bet ir trukdoma susidaryti normaliam valingo šlapinimosi refleksui - keldami vaiką naktį, tik išsaugote sausą lovą, o ne padedate vaikučiui įveikti šią bėdą.

Rekomenduojama miegoti kietoje lovoje, ne per šiltoje patalpoje ir ne per šiltai užsiklojus. Dieną mažyliui naudinga pamiegoti, tada bus ne toks gilus miegas naktį.

Jokiu būdu negalima vaiko barti, bausti ar gėdinti. Aš dar niekada nemačiau vaiko, kuris norėtų šlapintis lovoje. Vaikas taip pat norėtų būti sveikas ir jam naktinis šlapimo nelaikymas greičiausiai yra dar didesnė psichologinė problema negu Jums. Juk vaikutis jaučia Jūsų nerimą bei supranta, kokio elgesio iš jo tikitės. Be to, jis bijo, kad apie jo problemą gali sužinoti draugai ar tėvų pažįstami. ‘’Šlapukas’’ savo išgyvenimus giliai slepia ir neparodo net artimiausiems žmonėms. Todėl patariama tokį vaikutį, kaip galima anksčiau, kol vaikas dar nelanko mokyklos, parodyti gydytojui-vaikų ir paauglių psichiatrui.

Naktinė enurezė sunkiai gydoma medikamentais, ypač tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo nebuvo nustojęs naktimis šlapintis į lovą ( pirminė naktinė enurezė ). Dar sudėtingesni atvejai, jei kas nors iš vaikučio artimųjų sirgo ta pačia liga. Daugelio vaikų, kurie naktį šlapinasi į lovą, abu tėvai vaikystėje irgi šlapinosi į lovą. Tai rodo, kad naktinės enurezės etiologijoje svarbūs genetiniai faktoriai.

Dėl antrinės naktinės enurezės ( buvo laikotarpis, kada vaikas nebesišlapino naktimis į lovą, ir vėl pradėjo ) kreipiasi taip pat labai dažnai.

Gydyti medikamentais paprastai nepatariama jaunesnių kaip 5-6-erių metų vaikų. Skiriami vaistai, kurie padidina šlapimo pūslės išorinio rauko ( raumens, kuris valingai neleidžia išsituštinti pilnai šlapimo pūslei ) tonusą, taip pat vaistai, pagerinantys nervinio impulso laidumą, bei hormonai, mažinantys šlapimo išsiskyrimą per inkstus. Kiekvienu atveju medikamentus ir jų dozes reikia pritaikyti individualiai. Šie vaistai skiriami gydymo kursais ( trukmė - 3 mėn. ).

Pastaruoju metu enurezės gydymui dažnai skiriamas desmopresinas. Jis skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą: šlapimo pasigamina mažiau, ir vaikas naktį išmiega sausas. Gydoma 3 mėn. ir ilgiau. Jei gydoma trumpai ar vartojama nepakankama vaisto dozė, norimo efekto dažniausiai negaunama. Gydymą vaistais nuolat turi sekti ir koreguoti gydytojas, į kurį buvo kreiptasi.

Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Šlapinimosi sulaikymo ‘’treniruokliai’’ padeda suformuoti vaiko šlapinimosi refleksą. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi pradžią ir duoda signalą smegenims: ‘’noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į tualetą’’. Aparato veikimo mechanizmas gana nesudėtingas. Tikslas - išugdyti natūralų šlapinimosi refleksą. Smegenyse užsifiksuoja, jog kai tik prisipildys šlapimo pūslė, atsiras noras šlapintis, aparatas pradės cypti, todėl bet kokiu atveju vis tiek reikės keltis ir eiti į tualetą, todėl neverta net pradėti šlapintis į lovą. Po kiek laiko vaikas pabunda kelias sekundes anksčiau prieš garsinį signalą, dar vėliau skambučio išvis nereikia. Pradžioje vaikui turėtų padėti tėvai. Aparatą reikia panaudoti kasnakt ilgesnį laiką.

Naudoti aparatą reikia dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina į lovą, kad išvengtume atkritimo.

Nepalyginamai sunkiau sekėsi sveikti vaikams, kurie negalvojo esant blogai, kad šlapinasi į lovą. Jeigu vaikas nepakankamai nori atsikratyti šios nesėkmės, tai tėvai turi įdiegti vaikui higieninius įpročius.

Viena mama pasakojo:’’Mano mažajai Rūtelei greitai 1-eri, o ji iki šiol maištauja, sodinama ant naktipuodžio’’, ir čia pat pridūrė: ‘’Nors aš ją ‘’treniruoju’’ nuo 5,5 mėn.’’

Visiems tėveliams verta įsidėmėti: vaikutį galima išmokyti švaros tik tada, kai jis pradeda suvokti, jog tarp šlapinimosi ir šlapio vystyklo esama tiesioginio ryšio. Šis sugebėjimas paprastai susiformuoja tik sulaukus vienerių metų. Todėl anksčiau pradėti mokyti švaros ne tik kad neprasminga, bet gali būti net žalinga, gali atsirasti įvairių neurotinių sutrikimų.

Jeigu pernelyg anksti pradėsite ‘’treniruoti’’ ir laikysite ant naktipuodžio, kol mažylis atliks ‘’savo reikaliuką’’, susilauksite neigiamų rezultatų: mažylis bus linkęs labiau prieštarauti, o gal net ir visai atsisakys su jumis ‘’bendradarbiauti’’.

Iš pradžių ant naktipuodžio pasodinkite mėgstamą vaikučio žaisliuką, paskui leiskite mažyliui apčiupinėti ‘’savąjį’’ naktipuodį, vėliau—tegul ant jo vaikas pasėdi su kelnaitėmis.

Jei nuolatos namuose kalbėsite, kad, pvz.: ‘’Rūtelė nuolat bijo sėstis ant naktipuodžio, nuolat verkia ir prisišlapina į kelnytes arba į lovytę…’’, sukelsite dar didesnę vaiko baimę.

Kai po savaitės ar mėnesio mažylis pripažins naktipuodį ‘’savu’’, galima pradėti mokyti, tačiau nurodymai neturėtų trukti ilgiau kaip kelias minutes.Jei vaikui nusibosta, neverta stengtis kuo ilgiau laikyti jį ant naktipuodžio sekant pasakas, dainuojant daineles - sėdėjimas ant naktipuodžio neturi virsti siužetiniu žaidimu. Prievarta vaiko nepaskatinsi, bet pagyrimu - taip. Kiekvieną sėkmingą bandymą reikia pastebėti ir pagirti vaikutį.

Mamos dažniausiai žino, kas kiek laiko mažylis šlapinasi ir bando jį tuo metu pasodinti ant puoduko. Be to, reikia mokyti mažylį išreikšti savo poreikius: pasisodinkite jį ant kelių ir laikykite švelniai, kalbėkite su juo : ‘’Nori si-si ?’’ ir duokite naktipuodį.

Tik nepamirškite, kad kiekvienas vaikutis - tai individualybė, todėl nėra griežtų taisyklių, kada reikia pradėti mokyti švaros. Vienas vaikutis išmoks naudotis puoduku ir vienerių, kitas - dar šlapinsis į lovelę ir 4 - 5.

Iš nemedikamentinių gydymo metodų prie naktinio šlapinimosi dar patartina švelni įtaiga arba saviįtaiga (vyresniems vaikams), taip pat norimo elgesio paskatinimas (t.y., elgesio terapija).

NEPERLENKITE LAZDOS

Psichoterapinių pokalbių metu bendraujant su tėvais atsiskleidė ir viena iš psichologinių priežasčių, apsunkinančių sėkmingą naktinės enurezės gydymą. Tai draudimas antroje dienos pusėje vartoti daug skysčių, sūrus maistas vakarienei, vertimas prieš miegą 3 - 4 kartus nueiti į tualetą, ‘’specialus’’ lovos paruošimas, pakišant neperšlampamą medžiagą, 5 - 6-erių metų vaiko ‘’apginklavimas’’ sauskelnėmis arba vaiko žadinimas 2 - 3 kartus naktį savo ‘’procedūrai’’. Drįstu teigti, jog visa tai—vaiko kankinimas. Toks tėvų ‘’rūpestis’’ tik rodo bendrą šeimos nuostatą: lova ryte bus šlapia.

Dirbant su ‘’šlapukais’’, naudojama ir hipnozė.

Hipnozė, kaip naktinio šlapimo nelaikymo gydymo metodas, turi keletą privalumų. ‘’Turi tu teisę šlapintis, kiek nori. Bet tavo privilegija - sustabdyti šlapimą, kada tu tik nori. Tu pats sprendi, o ne tėvai’’.

Gydant hipnoze, vaikas tampa pats atsakingas už savo veiksmus. Individualių užsiėmimų metu nuolat bandau įteikti, kad vaikutis gali miegoti sausas.

Gydydama pagrindinį dėmesį skiriu psichoterapiniam darbui. Bendraudama su vaikais, stengiuosi juos suprasti ir užjausti. Pirmiausia būtinai stengiuosi įgyti jų pasitikėjimą. Be abejo, svarbu parinkti ir atitinkamą dietą bei režimą. Stenguosi, kad visi šeimos nariai įgytų teigiamą požiūrį į šią vaiko problemą ir stengtųsi jam padėti.

Galiu teigti, jog sėkmingas enurezės gydymas sumažina vaikų elgesio bei emocines problemas. Išgijusiems vaikams nebereikia nerimauti dėl nakties problemų, padidėja savigarbos jausmas. Sparčiausiai gyja vaikai, kuriems naktinis šlapinimasis yra dominuojanti problema, mažinanti gyvenimo kokybę.

Taigi enurezės gydymo pagrindiniai principai:

1. Vaiko emocijų ir elgesio koregavimas.

2. Tėvų emocinių santykių ir elgesio keitimas vaiko atžvilgiu.

Turite suprasti, kad nesate blogi tėvai vien dėl to, jog Jūsų mažylis šlapinasi naktį lovoje. Įtikinkite vaiką, kad jis irgi nekaltas dėl tokio veiksmo. Visada elkitės su savo vaiku kantriai bei švelniai ir nepasiduokite, kol pavyks išmokyti mažąjį nebesišlapinti lovoje. Visam tam reikia nemažai laiko…

Norint greičiau sulaukti rezultato, reikia vaiko, gydytojo-vaikų psichiatro ir tėvų tarpusavio sutarimo.    Atgal
  
astrameda