Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė
vaikuklinika.empatija.lt
Depresija – t.y., patologinis nuotaikos pablogėjimas, kuris vis dažniau pasireiškia ir vaikų bei paauglių amžiuje. Maždaug apie 15-20 proc. vaikų gimsta, turėdami genetiškai užprogramuotą silpną psichinį imunitetą.
Praeinantis liūdesys yra neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai yra normalus atsakas į gyvenimo sunkumus, ypač netekus artimųjų ar po kitų reikšmingų praradimų ( pvz., ilgas vieno iš tėvų išvykimas ). Tačiau kartais liūdesys užsitęsia labai ilgai, kitais atvejais liūdima be jokios priežasties ar streso. Šiuo atveju ir yra depresija.
Kada yra tik liūdesys, o kada jau-depresija, galima nustatyti po išsamaus klinikinio patikrinimo.
Depresija- ilgalaikis nuotaikos blogėjimas. Atpažinti depresiją gali tik specialistas, tačiau ir vaiko tėvai turėtų sunerimti, jei sūnus ar dukra tapo nekalbūs, dažnai verkia, nuolat liūdi, sunkiai ėmė sektis mokslai.
Pagrindiniai šios ligos požymiai-savęs nuvertinimas, liguistas kaltės jausmas, įvairūs miego sutrikimai, abejingumas aplinkai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ir t.t.
Dažniausiai pasitaikantys depresijos simptomai vaikų amžiuje:
1. Nuovargis.
2. Apetito ir svorio mažėjimas.
3. Miego sutrikimai.
4. Staigus susierzinimas, dažni konfliktai. Mokykloje paprastai toks vaikas būna šiurkštus, atsikalbinėja, mušasi su bendraklasiais, bėga iš pamokų.
5. Nesugebėjimas susikoncentruoti.
6. Liūdna nuotaika.
7. Sumažėjęs domėjimasis tais reiškiniais, kurie anksčiau domino.
8. Pastovus nuotaikos blogėjimas.
9. Baimė, prislėgtumas, neveiklumas. Paauglys dažnai kartoja: „Man viskas nusibodo“.
10. Kaltės jausmas.
11. Suicidinės mintys.
Bendraujant su vaiku ar jo tėvais, labai svarbu išsiaiškinti, kokia vaiko būsena buvo prieš susergant, ar vaikas nepatyrė kokio nors streso, kaip vaiko nuotaika keičiasi paros bėgyje, ar yra miego sutrikimai, bei kiti anksčiau minėti simptomai.
Kas sukelia depresiją
Jos atsiradimui didelę reikšmę turi genetiniai faktoriai, tačiau itin svarbią vietą užima psichosocialiniai faktoriai ( pvz., ankstyva tėvų netektis, tėvų skyrybos ir t. t.).
Gydymas
Sunkios depresijos atveju naudojami medikamentai. Pastaruoju metu dažniau gydyme taikoma-šviesos ir spalvų terapija, ypač jei depresija susijusi su metų laikais ( pvz., žiemos depresija ). Šviesos terapija naudinga ir kūdikiams, ir vaikams, ir suaugusiems. Šviesos ir spalvų terapija, kaip ir dauguma natūralių gydymo priemonių, aktyvina savaiminį žmogaus sveikatos atsistatymą, stiprina jo imuninę sistemą, gerina medžiagų apykaitos procesus ir padidina energijos atsargas. Todėl kūno audiniai gali pasisavinti daugiau deguonies. Šviesa tiesiogiai veikia nervų galūnėles, energijos mediatorius ir visą nervų sistemą. Būtent dėl to didelei daliai pacientų skausmas greitai sumažėja ir pan.
Kartu galima naudoti psichoterapiją. Svarbu-suprasti ir atjausti vaiką, sergantį depresija; įgyti jo pasitikėjimą.
Pasak J. W. Goethe: „Spalvos veikia sielą, jos gali sukelti jausmus, emocijas ir mintis, kurios mus ramina arba jaudina, liūdina arba džiugina“. Ypač gerai susipažinę su spalvų galia yra meno žmonės, kurie jomis išreiškia savo mintis ir jausmus.
Jeigu jūs vis dar manote, kad spalva nėra susijusi su jūsų nuotaika ir emocine būsena, siūlau atlikti mažą eksperimentą: paimkite baltą popieriaus lapą ir pabandykite dažais nupiešti 4 jausmus: džiaugsmą, meilę, viltį, liūdesį… Esu įsitikinusi, kad spalvos bus tikrai skirtingos. Šis mažas eksperimentas yra svarbus ir diagnostiniu požiūriu, siekiant įvertinti vaiko ar paauglio emocinę būklę, depresijos sunkumo laipsnį.
Ypač šviesos ir spalvų terapija tinka ir yra mėgstama mažųjų pacientų, kurie pasižymi lakia vaizduote ir yra linkę į fantazijas. Spalvos padeda vaikams išreikšti stiprius jausmus-agresiją, neapykantą, skausmą. Kai kuriuos jausmus vaikas tiesiog ‚paslepia“ spalvose ( pvz., jei vaikas piešia vien juoda spalva, tai rodo, jog jį labai slegia nerimas, yra apėmusi stipri baimė, liūdesys. O gal tas vaikutis pasigenda tėvelių meilės ir šilumos?… ).
Jeigu jus neramina vaiko emocinė būklė, kreipkitės į specialistą, nes užsitęsusi depresija gali paskatinti savižudybę