Modernioji funkcinė audinių ir organų elektrinė stimuliacija klinikoje

Doc. m. dr. Raimundas Kibiša
Kauno medicinos universiteto klinikos

Tai šiuolaikinė pasaulyje populiari metodika, elektriniais impulsais atstatanti audinių ir organų veiklą, kartu pasižyminti ir nuskausminamuoju poveikiu. Moderniosios funkcinės audinių ir organų elektrinės stimuliacijos eros pradžia – 1950–ieji. Jai pagrindus padėjo prancūzų gydytojo Bernard darbai. Modernioji funkcinė audinių ir organų elektrinė stimuliacija savo techninėmis galimybėmis pranoksta klasikinę audinių ir organų elektrinę stimuliaciją.

Moderniosios audinių ir organų elektrinės stimuliacijos bazė gerokai išsiplėtė, šis metodas naudojamas įvairiose srityse – klinikinėje, kosminėje medicinoje, gamybinio nuovargio mažinime, kosmetologinių procedūrų poveikio stiprinime ir t.t.

Straipsnyje aptariamas moderniojo funkcinio audinių ir organų elektrinio stimuliavimo metodo naudojimas Kauno medicinos universiteto klinikose reabilituojant audinių ir organų funkciją. Pateikiamas galimas veikimo mechanizmas, indikacijos bei kontraindikacijos.

Spartus technikos progresas atpalaidavo žmogų nuo sunkaus, dažnai alinančio fizinio krūvio, bet pasmerkė kitam kraštutinumui – hipokinezei. Nusilpusią raumenų funkciją ne visada pavyksta atgaivinti tradicinėmis priemonėmis. Pastaruoju metu pasaulinėje medicinos praktikoje vis dažniau pasitelkiama funkcinė raumenų elektrinė stimuliacija (paplitę sinonimai – raumenų elektrinė stimuliacija, neuroraumenų elektrinė stimuliacija.

Funkcinės audinių ir organų elektrinės stimuliacijos poveikis grindžiamas sugrupuotais elektros impulsais, kurių parametrai artimi natūraliems, gaminamiems organizme.

Transkutaninės elektrinės stimuliacijos pradininku laikomas prancūzų neurologas G.Duchene (1855 m.). moderniosios elektrinės stimuliacijos era prasidėjo dvidešimtojo amžiaus viduryje. Ji yra siejama su P.Bernard darbais, kuriais jis 1950 m. sugalvojo neskausmingos griaučių raumenų stimuliacijos būdą. Šie darbai davė pradžią tolimesniems tyrinėjimams elektrinės stimuliacijos srityje. Kitas svarbus faktorius, sąlygojęs moderniosios elektrinės stimuliacijos eros pradžią – sparti fizikos, biofizikos, biochemijos, elektronikos, elektrofiziologijos mokslų bei fundamentalių klinikinių tyrimų raida. Lemiamą impulsą sparčiam moderniosios funkcinės audinių ir organų elektrinės stimuliacijos vystymuisi suteikė kosminės eros pradžia, kai reikėjo sumažinti žalingą kosminės hipokinezės poveikį žmogaus organizmui ilgalaikių skrydžių metu.

Lietuvos elektrinės stimuliacijos pradininku laikomas akad.J.Brėdikis (šeštas septintas dešimtmetis) ir jo suformuota mokykla.

Raumenų elektrinio stimuliavimo principai

Impulsinėms elektros srovėms tekant audiniais, pusiau laidžiose audinių membranose daugėja vienaženklių jonų. Todėl stimuliuojami audiniai aktyvėja, pavyzdžiui, raumenys susitraukia. Pertraukoje tarp impulsų ar jų serijų metu raumenys atsipalaiduoja. Elektra stimuliuojant raumenyse daugėja glikogeno, mioglobino, ATF, greitėja šių medžiagų resintezė.

Jėgos ugdymo efektyvumo požiūriu šis metodas yra labai perspektyvus. Tai grindžiama selektyviu jo poveikiu stambiausioms, taigi daugiausia jėgos turinčioms raumenų pluošto skaiduloms. Mat, jų aksonų diametras yra didžiausias, o varža elektros srovei – mažiausia. Pagal Omo dėsnį, jos reaguoja į stimuliavimą greičiausiai, todėl labai sparčiai didėja jėga. Funkcinė raumenų elektrinė stimuliacija iš esmės gerina raumenų kraujo apytaką. Fibriliaciniai susitraukimai didina kraujo kiekį iki 20 %. Tokia raumenų kontrakcija nedeformuoja kraujagyslių spindžių, todėl trofiniai procesai netrikdomi. Funkcinė raumenų elektrinė stimuliacija viršslenkstine srove sėkmingai naudojama daugelyje Kauno medicinos universiteto klinikų skyrių atstatant kvėpavimo, virškinimo, šlapimo organų funkcijas. Šios procedūros atliekamos palatose, reanimacijos patalpose, operacijų metu. Stimuliavimui naudojami nedideli, dažniausiai dviejų kanalų programuojami autonominius maitinimo šaltinius turintys aparatai.

Kasmet vis daugiau funkcinės elektrinės stimuliacijos procedūrų atliekama 34 Kauno medicinos universiteto klinikų skyriuose. Jų apimtys kasmet vidutiniškai padidėja daugiau nei 20 %.

Funkcinės elektrinės stimuliacijos procedūros atliekamos vieną ar kelis kartus per dieną, atsižvelgiant į audinių ir organų būklę bei procedūrų efektyvumą. Jų trukmė įvairi – nuo dviejų iki penkiolikos minučių. Gydymo kurso trukmė taip pat skirtinga: dažniausiai iki dešimties procedūrų, po to – dešimties dienų pertrauka. Prireikus kursas kartojamas.

Nevengiame vienu metu stimuliuoti kelių raumenų arba jų funkcinių grupių. Dažniausiai vienu metu stimuliuojamos trys funkcinės raumenų grupės. Vizualiai bei naudojant prietaisus stebimas nuovargis, pulso dažnio dinamika, registruojama makro ir mikrocirkuliacija, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo charakteristikos.

Funkcinės elektrinės stimuliacijos indikacijos

Chirurgija
Operacijų komplikacijos – hipovolemijos profilaktikai
Operacinių tromboembolinių komplikacijų profilaktikai
Žarnyno funkcinei būklei gerinti po operacijos
Galūnių funkcinei medicininei reabilitacijai po lūžimų bei kaulinių rumbų formavimosi skatinimui
Blogai gyjančioms žaizdoms, pragulų profilaktikai ir gydymui
Šlapimo pūslės funkcijos atstatymui
Nudegusių raumenų funkcijoms atstatyti
Galvos smegenų kraujo apytakai gerinti

Diabetologija
Rankų, kojų raumenų skausmams, nutirpimams sumažinti, šių raumenų jėgai padidinti, periferinei kraujotakai normalizuoti
Trofinėms opoms gydyti
Žarnyno veiklai pagerinti

Akušerija – ginekologija
Tarpvietės ir dubens raumenų funkcijai sustiprinti
Šlapimo nelaikymui gydyti

Vaikų ligos
Šoniniams stuburo iškrypimams koreguoti
Kreivakaklystei koreguoti
Plokščiapėdystei koreguoti
Vaikų cerebrinio paralyžiaus pažeistai raumenų funkcijai sustiprinti
Periferinėms parezėms koreguoti

Vidaus ir nervų ligos
Stambiųjų sąnarių ligoms (artritams, artrozėms) gydyti
Stuburo osteochondrozės pasekmėms: kaklo, klubo, kryžmeninės stuburo dalies nervų šaknelių uždegimams gydyti
Galvos smegenų kraujotakai gerinti

Funkcinės elektrinės stimuliacijos kontraindikacijos
Sunki ligonio būklė
Padidėjęs jautrumas elektros srovei
Odos vientisumo pažeidimai elektrodų tvirtinimo vietose
Karščiavimas (³38C°)
Bet koks kraujavimas
Atviras kaulo lūžis
Inkstų ar tulžies pūslės akmenligė
Ūminė plaučių tuberkuliozė
Piktybiniai augliai
Epilepsija
Ūminis tromboflebitas
Implantuotas širdies stimuliatorius


Apibendrinant reikia pasakyti, kad modernioji audinių ir organų elektrinė stimuliacija klinikoje yra efektyvi ir palyginti nebrangi priemonė funkcijai atstatyti bei skausmui malšinti.

Doc. m. dr. Raimundas Kibiša
(Straipsnis sutrumpintas. Publikuotas žurnale “Gydymo menas” 1999m. lapkričio mėnesį.)

Atgal